Terminų žodynėlis

Algoritmas yra kompiuterio ar informacinės sistemos receptas.

Tai instrukcijų rinkinys, kuriuo kompiuteris vadovaujasi atlikdamas tam tikrą užduotį. Kitaip tariant, algoritmas nurodo kompiuteriui, kaip atlikti užduotį: ką daryti pirmiausia, ką daryti antra ir pan.

Algoritmai naudojami įvairiose srityse, ypač sprendžiant problemas. Pavyzdžiui, jie naudojami paieškos sistemose ir GPS navigacijoje. Jie taip pat naudojami, pavyzdžiui, sprendžiant, kokį turinį rekomenduoti naudotojams socialiniuose tinkluose.

Šiais laikais algoritmai dažnai derinami su dirbtiniu intelektu, o tai reiškia, kad algoritmas ir jo instrukcijos gali tobulėti.

Asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su asmeniu, kurio tapatybę galima nustatyti.

Paprastai tai yra vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, asmens kodas, biometriniai duomenys ir internetiniai identifikatoriai, tokie kaip IP adresas. Asmens duomenys taip pat gali būti neskelbtina informacija apie privatų asmens gyvenimą.

Asmens duomenų privatumo ir saugumo apsauga nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti asmenų teises ir laikytis duomenų apsaugos įstatymų.

Atsarginė kopija – tai jūsų duomenų kopija.

Turėti atsarginę kopiją reiškia turėti tuos pačius duomenis daugiau nei vienoje vietoje. Pavyzdžiui, duomenis galima saugoti savo kompiuteryje, o jų atsarginę kopiją – debesyje.

Atsarginė kopija padeda pasiruošti situacijai, kai prarandate pirminius duomenis. Praradus, pakeitus, ištrynus ar pavogus pradinius duomenis, juos galima atkurti iš atsarginės kopijos.

Kitaip tariant, atsarginių kopijų kūrimas – tai pasiruošimas tai akimirkai, kai nebeturėsite prieigos prie pirminių duomenų.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, paprastai vadinamas BDAR, yra griežtų Europos Sąjungos nustatytų taisyklių rinkinys. Pagrindinis jo tikslas – nustatyti, kaip turi būti tvarkomi asmens duomenys, visada teikiant pirmenybę apsaugai.

2016 m. priimtas BDAR iš esmės pakeitė tai, kaip organizacijos, bendraujančios su ES piliečiais, turi tvarkyti asmens duomenis. Jis taikomas visoms įmonėms, tvarkančioms ES piliečių duomenis, neatsižvelgiant į įmonės geografinę vietą.

Pagrindinis BDAR tikslas – grąžinti asmenims galimybę valdyti savo asmens duomenis. Asmenims suteikiama teisė susipažinti su savo duomenimis, ištaisyti netikslius duomenis ir net visiškai juos ištrinti. Už griežtų BDAR gairių nesilaikymą įmonėms gali grėsti didelės baudos.

Biometrinis tapatybės nustatymas yra tarsi unikalių jūsų dalių, tokių kaip veido bruožai, pirštų atspaudai ar balsas, naudojimas tapatybei patvirtinti.

Ši technologija pasitelkia išskirtinius bruožus – tai, kas daro jus savimi. Tai labai asmeniškas ir saugus būdas patikrinti, kas esate, nenaudojant tradicinio slaptažodžio.

Botnetas yra užkrėstų kompiuterių ir įrenginių armija.

Tai įrenginiai, užkrėsti nusikaltėlių programine įranga, kuri leidžia juos valdyti nuotoliniu būdu.

Užkrėsti įrenginiai gali būti užprogramuoti atlikti kenkėjišką veiklą. Pavyzdžiui, botnetai gali būti naudojami siekiant sutrikdyti paslaugų teikimą arba išsiųsti daug apgaulingų pranešimų.

Botnetą gali sudaryti keli šimtai ar net milijonai užkrėstų įrenginių.

Botų paskyros yra skaitmeniniai pakalikai.

Tai automatizuotos paskyros, kurios vykdo savininko nurodymus. Pavyzdžiui, jos gali būti naudojamos siekiant skleisti klaidinančią informaciją, atitraukti kitų naudotojų dėmesį arba nukreipti srautą į svetainę tiek, kad ji būtų nepasiekiama kitiems.

Yra daugybė botų paskyrų tipų. Vienos yra akivaizdžiai netikros, o kitos atrodo kaip tikrų žmonių paskyros. Dėl to gali būti sunku nustatyti, ar tam tikra paskyra yra botas.

Norint atpažinti boto paskyrą, reikia atkreipti dėmesį į pasikartojantį turinį, itin didelį aktyvumą arba neįprastą naudotojo vardą.

Brukalas – tai nepageidaujami skaitmeninio pasaulio pranešimai.

Tiksliau sakant, brukalas yra internetu siunčiami nepageidaujami ir dažnai neaktualūs arba netinkami pranešimai. Šie pranešimai siunčiami dideliam vartotojų skaičiui reklamos, kenkimo programų platinimo ar kitos kenkėjiškos veiklos tikslais.

Pranešimai paprastai siunčiami el. paštu, socialinės žiniasklaidos platformomis ir pranešimų siuntimo programomis.

Brutaliosios atakos metu nusikaltėlis bando atspėti jūsų slaptažodį.

Nusikaltėlis tai gali daryti dviem būdais: 1) bandydamas skirtingas simbolių kombinacijas, kol randa tinkamą, arba 2) išbandydamas slaptažodžius, esančius žodžių sąrašuose.

Kitaip tariant, užpuolikas gali bandyti atspėti jūsų slaptažodį išbandydamas visas galimas simbolių kombinacijas, panašiai kaip bandydamas įvairias kombinacijas ant rinkiklio spynos.

Užpuolikas taip pat gali bandyti sužinoti jūsų slaptažodį išbandydamas slaptažodžius iš parengtų žodžių sąrašų, kuriuose yra daug įprastų slaptažodžių. Jei jūsų slaptažodis bus rastas žodžių sąraše, užpuolikas galės atspėti jūsų slaptažodį.

Daiktų internetas reiškia daiktų prijungimą prie interneto.

Kitaip tariant, daiktų internetas yra prietaisų, tokių kaip šaldytuvas, laikrodis, termostatas ar automobilis, prijungimas prie interneto.

Daiktai gali automatiškai atlikti tam tikrus veiksmus, rinkti informaciją ir dalytis ja su savininku bei kitais įrenginiais. Pavyzdžiui, šaldytuvas gali pranešti, kad baigėsi pienas, o automobilis gali išsiųsti pranešimą apie nuleistą padangą.

Daugiaveiksnis tapatumo nustatymas – tai tapatybės patvirtinimas naudojant bent du metodus.

Pirmiausia savo tapatybę galima patvirtinti naudojant naudotojo vardą ir slaptažodį, o tada kitu būdu, pavyzdžiui, SMS kodu arba piršto atspaudu.

Tokį tapatybės patvirtinimo būdą jau naudojate, pavyzdžiui, atsiskaitydami banko kortele: jums reikia ne tik fizinės banko kortelės, bet ir jos PIN kodo.

Daugiaveiksnis tapatumo nustatymas apsunkina nusikaltėlių gyvenimą, nes jie turi įveikti kelis patikrinimo būdus.

Daugumos efektas – tai psichologinis reiškinys, kai žmonės perima tam tikrą elgesį, stilių ar požiūrį, nes kiti taip elgiasi.

Šį efektą lemia prielaida, kad kuo daugiau žmonių priima tendenciją, tuo ji teisingesnė ar labiau norima.

Kartais botai gali būti naudojami reakcijoms, komentarams ar bendrinimams socialiniuose tinkluose padidinti. Taip sukuriamas socialinis pritarimas žinutei ar nuomonei. Tokiu būdu daugumos efektas gali būti panaudotas neracionaliam ar žalingam elgesiui sustiprinti.

Debesis yra tarsi skaitmeninė saugykla.

Tai paslauga, kai saugykla, programinė įranga ir kitos su IT susijusios paslaugos teikiamos internetu per nuotolinį ryšį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, duomenys ir programinė įranga nėra saugomi jūsų įrenginyje.

Debesis leidžia pasiekti jo teikiamas paslaugas iš bet kurios vietos ir iš bet kurio įrenginio, turinčio tinklo ryšį.

Techniškai debesį sudaro daugybė serverių. Pavyzdžiui, įmonė gali turėti savo debesį arba teikti debesijos paslaugą, kuria gali naudotis kiti.

Dezinformacija – tai informacija, kurią kas nors sukuria arba skleidžia žinodamas, kad ji yra klaidinga arba klaidinanti.

Kitaip tariant, dezinformacija visada turi tikslą. Paprastai tai yra paveikti žmonių nuomonę ir idėjas.

Niekas negali atsitiktinai paskleisti dezinformacijos. Jei dezinformacija skleidžiama nesąmoningai arba netyčia, ji tampa klaidinga informacija.

Didieji duomenys – tai dideli ir sudėtingi duomenų kiekiai, kuriuos sunku apdoroti.

Didieji duomenys renkami iš įvairių šaltinių, įskaitant internetą, išmaniuosius įrenginius ir mokslinius matavimus. Pavyzdžiui, didžiuosius duomenis gali sudaryti naudotojų veikla socialinėje žiniasklaidoje, klientų apsipirkimo elektroninėse parduotuvėse elgsena ar moksliniai matavimai.

Didieji duomenys yra renkami, saugomi ir analizuojami, nes juos galima panaudoti prognozuojant tendencijas, gerinant sprendimų priėmimą ir plėtojant verslą.

Didiesiems duomenims saugoti ir apdoroti naudojama debesijos kompiuterija.

Dirbtinis intelektas yra protingas kompiuterio veikimas.

Tai kompiuterių gebėjimas panaudoti įgūdžius, paprastai susijusius su žmogaus intelektu. Šie įgūdžiai apima gebėjimą mokytis ir protauti.

Mašinai su dirbtiniu intelektu suteikiama informacija arba ji gauna informaciją iš savo aplinkos, tada apdoroja ją ir atitinkamai veikia. Štai kodėl dirbtinis intelektas leidžia sistemoms savarankiškai atlikti užduotis, spręsti problemas ir stebėti savo aplinką.

Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, pokalbių robotuose, naršyklėse ir autonominiuose automobiliuose.

Duomenų apsauga – tai asmens ir neskelbtinų duomenų apsauga.

Duomenų apsaugos tikslas yra užtikrinti, kad leidimo neturintys asmenys negalėtų prieiti prie duomenų, jų keisti ar sunaikinti. Tai taip pat apima įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, laikymąsi.

Duomenų apsaugai užtikrinti įgyvendinami apsaugos protokolai, tokie kaip šifravimo, prieigos kontrolės ir reguliaraus atsarginių kopijų darymo.

Duomenų nužiūrėjimas – tai žiūrėjimas per petį norint surinkti informaciją.

Taip nutinka, kai kitas asmuo įrenginio ekrane bando pamatyti slaptažodžius ar kitą slaptą informaciją.

Duomenys gali būti nužiūrėti kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, darbe, traukinyje ar kavinėje.

Angliškas terminas „phishing“ (tariamas kaip „fishing“ (liet. žvejyba) apibūna situaciją, kai nusikaltėlis bando suvilioti auką įvairiais masalais.

Masalas gali būti, pavyzdžiui, tikroviškai atrodanti kenkėjiška nuoroda arba el. laiško priedas.

Pagrindinis tikslas – apgauti auką, kad ji atskleistų svarbius asmens duomenis, tokius kaip slaptažodžiai, tapatybės ar banko duomenys, arba atsisiųstų kenkimo programinę įrangą. Tokiu būdu nusikaltėlis gali gauti prieigą prie aukos paskyrų ir jomis vykdyti kenkėjišką veiklą.

Duomenų viliojimas yra socialinės inžinerijos forma.

Duomenų viliojimas telefonu – tai kibernetinis išpuolis, vykdomas skambinant telefonu.

Pagrindinis tikslas yra žodiniu pasakojimu apgauti auką, kad ji patikėtų sukčiaus išgalvota istorija. Skambučio metu sukčius gali apsimesti techninės pagalbos specialistu, banko vadovu ar net valdžios pareigūnu.

Apsimesdami šiais žmonėmis sukčiai paprastai siekia išgauti neskelbtiną informaciją, pavyzdžiui, asmens ar banko prisijungimo duomenis, ar net išvilioti pinigus iš aukos.

Skambinti gali tikri žmonės arba, dažniau, automatizuotos kompiuterinės sistemos.

Gilusis saitynas, metaforiškai panašus į didelę panardintą ledkalnio dalį, yra didžiulė interneto dalis, paslėpta nuo standartinių paieškos sistemų.

Iš esmės jame saugomi duomenys, kurie nėra viešai prieinami. Ši privati informacija gali apimti viską nuo banko sąskaitos duomenų ir asmeninių el. laiškų iki vidinių korporacijų sistemų.

Didžiąją dalį interneto apimantis gilusis saitynas lieka nepastebimas, panašiai kaip po vandeniu esanti ledkalnio dalis. Naudotojai gali naršyti, o paieškos sistemos indeksuoti tik mažą fragmentą, panašų į matomą ledkalnio viršūnę.

Įsilaužėliai aktyvistai naudoja skaitmenines technologijas, visų pirma kibernetinius išpuolius, siekdami savo tikslų ar įsitikinimų.

Šie asmenys veikia iš aistros ir dažnai savo išpuolius nukreipia į jų politinei ideologijai prieštaraujančias pramonės šakas ar organizacijas. Skirtingai nei tradiciniai įsilaužėliai, įsilaužėlius aktyvistus paprastai motyvuoja ne asmeninis pelnas, o noras paremti tam tikrą tikslą ar pasiekti tam tikrų pokyčių.

Informacijos saugumas yra informacijos apsauga.

Informacijos saugumo tikslas – užtikrinti, kad joks pašalinis asmuo negalėtų matyti informacijos, ją keisti, sunaikinti ar neleisti prie jos prieiti.

Informacijos saugumą užtikrina priemonės, skirtos apsaugoti asmens ar organizacijos informaciją. Tarp tokių priemonių yra, pavyzdžiui, yra šifravimas ir atsarginių kopijų kūrimas.

Informacinis getas yra tarsi garsiakalbis, kuris skleidžia jūsų pačių nuomonę.

Informaciniame gete bendraminčiai bendrauja vieni su kitais, dar labiau sustiprindami savo panašią mąstyseną.

Tai erdvė, kurioje nesutarimai ir priešingi požiūriai dažnai marginalizuojami. Čia nėra nuomonių įvairovės, todėl gali būti sunku susidurti su kitokiu požiūriu ir naujomis idėjomis.

Informacinis getas taip pat gali sustiprinti asmens pažiūras, net jei jos prieštarauja faktinei informacijai.

Investicinis sukčiavimas – tai sukčiavimo būdas, kai žmonės įtikinami investuoti į nusikaltėliui naudingą turtą.

Nusikaltėlio tikslas yra gauti jūsų pinigus. Tai jis gali daryti, pavyzdžiui, investuodamas jūsų pinigus į savo sukurtą, bet neegzistuojančią investavimo schemą.

Investiciniai sukčiai dažniausiai žada lengvą uždarbį ir priverčia jus manyti, kad nesiimdami skubių veiksmų pralaimėsite.

Izoliuojantis informacijos filtras arba informacinis burbulas – tai algoritmo sukurtas žiniatinklio ir socialinės žiniasklaidos vaizdas.

Algoritmai sukuria kiekvieno žmogaus vaizdą, pavyzdžiui, socialinėje žiniasklaidoje, elektroninėse paslaugose ir paieškos sistemose. Šis vaizdas pagrįstas elgesiu internete.

Mums siūloma daugiau turinio, atsižvelgiant į tai, kokiam turiniui skiriame laiko.

Informacinis burbulas sukurtas tam, kad galėtumėte kuo ilgiau naudotis paslauga. Paslaugos uždirba pinigus pagal laiką, kurį joms skiriame.

Išpuolio panaudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą tikslas – paimti įkaitą.

Nusikaltėlis išpirkos reikalavimo programine įranga užšifruoja arba užrakina įrenginius ir failus. Jie tampa įkaitais, kuriuos žadama paleisti mainais į išpirką.

Mokėti išpirkos neverta, nes nėra garantijos, kad nusikaltėlis išlaisvins įkaitus, ir net jei tai padarys, jis vis tiek gali panaudoti duomenis arba juos platinti. Sumokėtos išpirkos taip pat finansuoja nusikalstamumą.

Kenkimo programinė įranga – tai kenkėjiška programinė įranga, kuri atlieka jos kūrėjo nustatytą veiksmą.

Kenkimo programinė įranga yra bendras terminas įvairioms kenkėjiškoms programoms apibūdinti.

Tokiomis programomis siekiama, pavyzdžiui, sugadinti, sutrikdyti arba pavogti duomenis iš įrenginio be naudotojo sutikimo.

Prie kenkimo programinės įrangos priskiriami virusai, išpirkos reikalavimo programos ir šnipinėjimo programos. Kiekvienas kenkimo programinės įrangos tipas yra skirtas vykdyti skirtingą kenkėjišką veiklą, kurios bendras tikslas yra sugadinti tikslinį įrenginį arba pavogti neskelbtiną informaciją.

Kibernetinis išpuolis – tai toks išpuolis, kai nesąžiningas subjektas, nesvarbu, ar tai būtų asmuo, ar grupė, naudojasi internetu, kad pakenktų asmens ar įmonės kompiuterių sistemoms.

Kibernetinio išpuolio motyvai gali būti įvairūs – nuo vagystės iki duomenų sugadinimo ar pakeitimo. Taip pat gali būti siekiama įsiskverbti į įmonės vidaus sistemas ir gauti neteisėtą prieigą arba bandyti sutrikdyti paslaugų teikimą.

Nusikaltėliai turi daugybę metodų, o jų pažeidimų pasekmės gali būti didelės. Dažniausiai pasitaikančios kibernetinių išpuolių formos yra duomenų viliojimo schemos, paslaugų trikdymo atakos ir kenkimo programinės įrangos, vadinamos išpirkos reikalavimo programine įranga, diegimas.

Iš esmės kibernetinis saugumas yra tarsi patikima užrakto ir signalizacijos sistema, skirta visiems skaitmeniniams dalykams: jūsų įrenginiams, gyvenamajai vietai internete ir net jūsų skaitmeninei tapatybei.

Kaip fiziniame pasaulyje saugome savo daiktus ir artimuosius nuo žalos, taip skaitmeninėje erdvėje kibernetinis saugumas daro lygiai tą patį. Nesvarbu, ar tai būtų asmens išmanusis telefonas, organizacijos kompiuterių tinklas ar internetinė banko sąskaita, tikslas yra užtikrinti, kad viskas, kas yra skaitmeninėje erdvėje, būtų patikimai apsaugota.

Ši apsauga skirta ne tik užkirsti kelią galimoms kibernetinėms grėsmėms, bet ir užtikrinti sklandų įrenginių bei sistemų veikimą. Tai skaitmeninio gyvenimo apsauga nuo bet kokios formos kibernetinių išpuolių ar žalos.

Trumpai tariant, kibernetinis saugumas – tai mūsų elektroninių prietaisų ir kompiuterių apsauga, patikimo sistemų veikimo užtikrinimas ir kiekvieno iš mūsų saugumas skaitmeniniame pasaulyje.

Kibernetinė higiena – tai geros kibernetinio saugumo praktikos pavertimas rutina.

Kibernetinės higienos tikslas yra toks pat kaip ir sveikatos higienos – palaikyti savo ir aplinkinių saugumą laikantis nustatytos tvarkos.

Kibernetinės higienos tikslas yra toks pat kaip ir sveikatos higienos – palaikyti savo ir aplinkinių saugumą laikantis nustatytos tvarkos.

Gera kibernetinė higiena padidina kibernetinį saugumą.

Kišimasis į rinkimus yra manipuliavimo demokratija forma.

Rinkimai yra demokratijos pagrindas, kai rinkėjai nusprendžia, kas jiems atstovaus. Kišimosi į rinkimus tikslas – daryti įtaką rinkėjų pasirinkimui arba iškreipti rinkimų procesą.

Kitaip tariant, juo siekiama paveikti rinkimų rezultatus.

Kišimosi į rinkimus pavyzdžiai yra melagingos ar klaidinančios informacijos skleidimas, manipuliavimas nuomonės apklausomis ir rinkėjų teisių atėmimas.

Klaidinga informacija – tai informacija, kurią kas nors skleidžia nežinodamas, kad ji yra klaidinga arba klaidinanti.

Daugeliu atvejų klaidinga informacija skleidžiama taip, kad žmonės ją perduotų nesuvokdami, kad ji klaidinga. Kai taip nutinka, kiti žmonės labiau tiki, kad klaidinga informacija yra tiesa.

Bet kas gali netyčia paskleisti klaidingą informaciją, jei nekreipia dėmesio į informacijos tikslumą. Vienas iš būdų įsitikinti, kad neplatinate klaidingos informacijos, yra patikrinti informaciją skirtinguose šaltiniuose, kurie nesusiję vienas su kitu.

Klavišų paspaudimus registruojanti priemonė – tai kenkimo programa, registruojanti jūsų klavišų paspaudimus.

Tokio tipo programa siekiama rinkti neskelbtiną informaciją apie auką, pavyzdžiui, banko duomenis ar slaptažodžius.

Kitaip tariant, programa šnipinėja jūsų veiklą įrenginyje ir surinktą informaciją perduoda nusikaltėliui.

Kompiuterio kirminas yra kenkimo programinė įranga, kuri plinta daugindamasi.

Kitaip tariant, tai kenkimo programinė įranga, kuri plinta į įrenginį ir iš jo be žmogaus įsikišimo.

Pavyzdžiui, kompiuterio kirminas gali sugadinti įrenginio duomenis, perimti jo valdymą arba sukurti pažeidžiamumų, kuriais gali pasinaudoti kita kenkimo programinė įranga.

Kirminai gali užkrėsti įrenginį, pavyzdžiui, per kenkėjiškus priedus arba žinutę iš pranešimų siuntimo programos.

Kompiuterių virusas – tai kenkimo programinė įranga, plintanti per įvairius užkrėtimo mechanizmus.

Ši kenkimo programinė įranga pakeičia kompiuterio veikimą.

Kompiuterių virusai vadinami virusais, nes jiems užkrėsti reikia šeimininko. Taigi, kaip ir tikri virusai, kompiuterių virusai plinta užkrėsdami kitą įrenginio programinę įrangą.

Kompiuterių virusai paprastai prisišlieja prie pagrindinio failo ir aktyvuojasi, kai pagrindinis failas atidaromas. Taip virusas gali plisti ir pažeisti įrenginį.

Kvantinėje kompiuterijoje kompiuteris duomenims apdoroti naudoja kvantinės fizikos dėsnius.

Paprastai kompiuteriai informaciją apdoroja bitais. Bitas yra mažiausias duomenų kiekio matavimo vienetas ir gali turėti dvi reikšmes – 0 arba 1. Bitas yra kaip šviesos jungiklis, kuris gali būti įjungtas arba išjungtas.

Kvantinė kompiuterija vietoj bitų naudoja kvantinius bitus. Skirtumas tas, kad kvantinis bitas gali būti 0, 1 arba 0 ir 1 tuo pačiu metu.

Tai reiškia, kad kvantinėje kompiuterijoje šviesos jungiklis vienu metu gali būti ir įjungtas, ir išjungtas. Tai leidžia pasiekti daug didesnę skaičiavimo galią, nes kompiuteris vienu metu gali apdoroti keletą skirtingų galimybių.

Mašininis mokymasis – tai būdas, kuriuo kompiuteris mokosi ir vystosi.

Mašinų mokymasis yra dirbtinio intelekto sritis. Tai metodas, kuriuo kompiuteriai išmoksta ką nors daryti, nebūdami specialiai užprogramuoti tai daryti. Mašininio mokymosi atveju kompiuteris mokosi, kaip atlikti užduotį, naudodamasis jam pateiktais duomenimis.

Mokymosi duomenys gali būti, pavyzdžiui, nuotraukos su katėmis ir be jų. Kompiuteris peržiūri tūkstančius tokių nuotraukų ir išmoksta atpažinti tam tikrus katėms būdingus bruožus.

Melagingos naujienos yra tarsi vilkas avies kailyje – tai melagingos istorijos, apsimetančios tikromis naujienomis.

Melagingos naujienos yra informacija, kuri visiškai arba iš dalies sukurta siekiant suklaidinti, tačiau pateikiama kaip patikimos naujienos.

Skleidžiant melagingas naujienas dažnai siekiama pakeisti viešąją nuomonę ir manipuliuoti žmonių mintimis bei veiksmais. Norint susidoroti su šiuo apsimetėliu, reikia gerai sureguliuoto kritinio žvilgsnio, veiksmingo faktų tikrinimo ir gebėjimo atpažinti patikimus žiniasklaidos šaltinius.

Dėl greito dalijimosi socialinėje žiniasklaidoje galimybių melagingos naujienos gali akimirksniu pasiekti didžiulę auditoriją ir pakirsti pasitikėjimą patikimomis naujienų tarnybomis.

Naujinys – tai produkto, pavyzdžiui, programinės įrangos, aparatinės įrangos ar operacinės sistemos, patobulinta versija.

Naujiniais dažniausiai siekiama išspręsti problemas, pridėti naujų funkcijų arba pagerinti programinės įrangos saugumą.

Naujinimai atliekami, nes programinė įranga niekada nėra tobula. Pavyzdžiui, joje gali būti programinės įrangos riktų arba dėl kylančių grėsmių gali susidaryti situacija, kai programinės įrangos funkcijos gali būti netinkamai panaudotos.

Tai reiškia, kad naujinius verta įdiegti, nes juose dažnai ištaisomos programinės įrangos spragos, kuriomis gali pasinaudoti nusikaltėliai.

Vadovaujantis BDAR, neskelbtini duomenys yra tarsi jūsų skaitmeninis pirštų atspaudas, kuriame yra unikali ir asmeninė informacija apie jus.

Šis terminas apima konkrečių kategorijų asmens duomenis, kuriuos netinkamai tvarkant ar atskleidžiant asmeniui gali kilti pavojus, galintis sukelti diskriminaciją ar žalą.

Neskelbtini duomenys gali būti, pavyzdžiui, rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai įsitikinimai, sveikatos būklė ir informacija apie asmens lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją. Jie taip pat apima genetinius ir biometrinius duomenis, pagal kuriuos galima unikaliai nustatyti asmens tapatybę. Šiai kategorijai priklauso ir finansinė informacija, pavyzdžiui, banko sąskaitų numeriai, kredito kortelės duomenys ir socialinio draudimo numeriai.

Neskelbtinų duomenų apsauga yra itin svarbi, nes bet koks pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių asmens privatumui ir bendram saugumui.

Nulinės dienos pažeidžiamumas yra tarsi slaptas kompiuterio programos ar paslaugos trūkumas, apie kurį dar nežino net ją sukūrę žmonės.

Tai lyg kas nors jūsų namuose rastų slaptas duris, apie kurių egzistavimą nežinojote, todėl dar nespėjote jų užrakinti. Sąvoka „nulinė diena“ yra kilusi iš minties, kad programos kūrėjai turėjo nulį dienų problemai ištaisyti – iš esmės jie dar neturėjo tokios galimybės.

Pakenkti skirta informacija yra žalinga informacija.

Kitaip tariant, tai informacija, kuri yra tikra, bet ištraukta iš konteksto ir naudojama piktybiškai.

Tokia informacija gali būti, pavyzdžiui, internete nutekinti asmens duomenys. Skleidžiant tokią informaciją asmens duomenų savininkui padaroma žala.

Paslaugos trikdymo ataka – tai eismo spūstis tinkle.

Lygiai taip pat, kaip spūstis blokuoja fizinius kelius, paslaugos trikdymo atakos metu nusikaltėlis blokuoja skaitmeninio ryšio maršrutus. Tokiu atveju paslaugos sulėtėja arba visiškai užblokuojamos, todėl jomis negalima naudotis įprastai.

Paslaugos trikdymo ataka, kaip ir eismo spūstis, nepadaro nuolatinės žalos – pašalinus spūstį paslauga vėl pradeda veikti įprastai.

Patvirtinimo šališkumas yra tarsi tamsinti akiniai, kurie nuspalvina viską, ką matote.

Tai kognityviniai spąstai, kai žmonės linkę ieškoti, aiškinti ir įsiminti informaciją taip, kad ji patvirtintų jų turimus įsitikinimus ar teorijas.

Žmonės renkasi faktus, kurie patvirtina jų išankstinę nuomonę, aiškina įvykius taip, kad jie atitiktų jų požiūrį, ir atgamina prisiminimus, kurie atitinka jų išankstines nuostatas.

Pripažinti šį įgimtą šališkumą yra labai svarbus žingsnis siekiant pagerinti kritinį mąstymą ir priimti pagrįstus, informacija paremtus sprendimus.

Patyčios kibernetinėje erdvėje – tai tam tikra priekabiavimo forma, kai naudojami elektroniniai įrenginiai arba skaitmeninės platformos.

Panašiai kaip ir tradicinės patyčios, patyčios kibernetinėje erdvėje yra pasikartojantis elgesys, kuriuo siekiama išgąsdinti, sutrikdyti ar pažeminti asmenį. Ši skaitmeninė patyčių forma gali apimti gandų skleidimą, dalijimąsi gėdingomis nuotraukomis ar bauginančių žinučių siuntimą.

Patyčios kibernetinėje erdvėje dažniausiai pasitaiko socialiniuose tinkluose, internetinėse žaidimų platformose ir įvairiose pranešimų siuntimo programose.

Pažeidžiamumas – tai trūkumas, kuriuo galima pasinaudoti.

Pažeidžiamumų gali būti programinėje įrangoje, sistemoje, tinkle ar net žmogaus veiksmuose. Techninis pažeidžiamumas nuo programinės įrangos rikto skiriasi tuo, kad programinės įrangos riktas sukuria silpną vietą, kuria galima pasinaudoti.

Dėl pažeidžiamumo nusikaltėlis gali perimti mašiną, sulėtinti jos veikimą arba rinkti informaciją.

Pažeidžiamumą gali lemti, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjų klaidos arba tai, kad nusikaltėliai randa naujų būdų, kaip pasinaudoti programine įranga.

Personalizuotas duomenų viliojimas – tai duomenų viliojimas, nukreiptas į konkretų asmenį ar organizaciją.

Personalizuoto duomenų viliojimo atveju nusikaltėlis susipažįsta su auka ir atitinkamai pritaiko savo veikimo būdą.

Bandant išvilioti duomenis tas pats metodas dažniausiai taikomas keliems skirtingiems taikiniams, tikintis, kad kas nors užkibs. Personalizuoto duomenų viliojimo atveju siekiama padidinti sėkmės tikimybę išpuolį pritaikant konkrečiam taikiniui.

Labiau tikėtina, kad auka patikės istorija, kuri yra susijusi su jos interesais, gyvenimo situacija ar darbu.

Priešiškas subjektas – tai asmuo arba grupė, tyčia daranti žalą skaitmeniniams įrenginiams arba sistemoms.

Subjektai ir jų motyvai skiriasi. Pavyzdžiui, priešiškas subjektas gali būti nusikalstama organizacija, piktas darbuotojas ar aktyvistas.

Saugumo srityje prisišliejimas (angl. tailgating) – tai pasinaudojimas kieno nors teise patekti į ribotos prieigos patalpas.

Pavyzdžiui, įsibrovėlis pasitelkdamas savo žavesį gali įkalbėti atidaryti jam duris arba slapta sekti paskui, kai duris atidaro leidimą turintis asmuo.

Taikant šį metodą dažnai pasinaudojama įgimtu žmonių gerumu ir polinkiu padėti kitiems.

Kibernetinio saugumo srityje privatumas yra asmens duomenų apsauga nuo neteisėtos prieigos, naudojimo ar atskleidimo.

Tai reiškia, kad reikia saugoti asmenų privatumą ir kontroliuoti, kas turi prieigą prie jų duomenų.

Siekiant išvengti duomenų apsaugos pažeidimų ir neleistino stebėjimo, naudojamos tokios privatumo užtikrinimo priemonės kaip šifravimas, prieigos kontrolė ir saugūs ryšių kanalai.

Privatumo politika – tai sutartis arba pareiškimas, pagal kurį tvarkomi jūsų duomenys.

Kitaip tariant, privatumo politika yra teisinis dokumentas, kuriame aprašoma, kaip organizacija renka, naudoja, saugo ir apsaugo asmens duomenis.

Privatumo politikoje naudotojams pateikiama informacija apie jų teises, susijusias su jų duomenimis, ir apie tai, kaip tomis teisėmis naudotis. Joje paprastai nurodoma, kokie duomenys renkami, kaip jie tvarkomi, su kuo bendrinami ir kokiais tikslais.

Privatumo politika vaidina itin svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą, naudotojų pasitikėjimą ir duomenų apsaugos įstatymų laikymąsi.

Programinės įrangos riktas yra programinės įrangos klaida.

Tai yra bet kokia situacija, kai programinė įranga neveikia taip, kaip numatyta.

Programinės įrangos riktai gali sukurti pažeidžiamumą, kurį nusikaltėliai gali išnaudoti.

Programinės įrangos riktai atsiranda, nes kuriant programinę įrangą padaromos klaidos, kurios lieka nepastebėtos.

Propaganda yra stipri strateginio įtikinėjimo forma, tarsi galinga srovė, stumianti jus tam tikra kryptimi.

Tai apskaičiuoti, gerai organizuoti veiksmai, kuriais siekiama paveikti tikslinės auditorijos veiksmus, suvokimą ir mąstyseną, paprastai siekiant paremti politinius ar ideologinius tikslus.

Įsivaizduokite propagandą kaip įsakmų, vienpusį pokalbį, skirtą visuomenės nuomonei formuoti. Jos galia slypi sąmoningame siekyje paveikti emocijas ir išnaudoti kognityvinius šališkumus, dažnai pasitelkiant metaforas ir klaidinančius naratyvus argumentams sustiprinti.

Iš esmės propaganda yra manipuliacinis įtakos žaidimas, meistriškai kuriama pasaka, dažnai iškraipanti tiesą siekiant savo tikslų.

Romantinis sukčiavimas (pažinčių afera) – tai sukčiavimo būdas, kai nusikaltėliai priverčia savo aukas juos įsimylėti.

Romantinio sukčiavimo atveju nusikaltėliai pasinaudoja aukos emocijomis ir užmezga su ja menamus romantiškus santykius.

Veikimo metodas paprastai yra laipsniškas: pirmiausia nusikaltėlis susisiekia su auka, tada įgyja jos pasitikėjimą ir galiausiai paprašo pinigų.

Nusikaltėlis pasitelkia išgalvotas istorijas, kad manipuliuotų auka ir išnaudotų jų tarpusavio santykius.

Sintetinės sankaitos (angl. deepfake) technologija taiko dirbtinį intelektą, kad įtikinamai ir tikroviškai kurtų žiniasklaidos turinį, atspindintį tikrus įvykius.

Visų pirma, kuriami padirbti vaizdo įrašai, garso įrašai ir vaizdai.

Tokios klastotės įrašai gali vaizduoti tiek tikrus, tiek išgalvotus asmenis ir scenarijus arba būti naudojamos melagingai informacijai skleisti, dažnai siekiant priversti žiūrovą patikėti tuo, kas neatitinka tikrovės.

Aptikti sintetines sankaitas ne visada paprasta. Tam gali prireikti atidžiai išnagrinėti apšvietimo, šešėlių, veido išraiškos ar garso neatitikimus. Geriausia apsauga nuo sintetinių sankaitų yra pasikliauti informacija iš patikimų šaltinių ir tikrinti tai, ką randate.

Skaitmeninimas – tai pertvarka, kai viskas daroma skaitmeniniu būdu.

Daryti ką nors skaitmeniniu būdu reiškia naudoti informacines technologijas.

Taigi skaitmeninimas iš esmės yra globalus pokytis, kai tradicinės kasdienės užduotys atliekamos naudojant skaitmenines technologijas.

Pavyzdžiui, skaitmeninimas gali reikšti laiškų pakeitimą elektroniniu paštu, darbą nuotoliniu būdu arba perėjimą nuo fizinės prie internetinės prekybos.

Skaitmeninis pėdsakas yra interneto prisiminimas apie jus.

Tai pėdsakas, kurį paliekate žiniatinklyje kiekvieną kartą jame apsilankę. Kiekvienas paspaudimas, žinutė, nuotrauka, įrašas ir net el. laiškas palieka skaitmeninį pėdsaką.

Šie įrašai sukuria skaitmeninį jūsų vaizdą, atskleidžiantį tokius dalykus kaip jūsų pageidavimai, vertybės ir gyvenimo situacija.

Ši informacija gali būti naudojama siekiant pritaikyti skelbimus jums, nuspėti jūsų elgseną ir pageidavimus, o kai kuriais atvejais gali būti panaudota prieš jus. Štai kodėl svarbu pagalvoti, kokį pėdsaką norite palikti žiniatinklyje.

Slaptažodžių tvarkyklė yra kaip skaitmeninis seifas.

Seifas saugo vertybes, o slaptažodžių tvarkyklė – slaptažodžius.

Naudojant slaptažodžių tvarkyklę jums nebereikia atsiminti slaptažodžių, programinė įranga tai padarys už jus. Tereikia atsiminti pačios programos slaptažodį.

Programoje galima saugoti kelių skirtingų naudotojų paskyrų slaptažodžius ir vėliau juos atgauti prisijungus.

Slapukai yra tarsi svetainių palikti lipnūs lapeliai.

Slapukas – tai nedidelė informacijos dalis, kurią svetainė išsaugo jūsų naršyklėje, kai joje lankotės. Kitaip tariant, svetainė fiksuoja, ką praeityje joje veikėte.

Pavyzdžiui, jei prisijungėte prie svetainės, slapukas tai atsimins ir jums nereikės prisijungti iš naujo kitą kartą apsilankius. Tokiu būdu slapukai užtikrina sklandesnę jūsų patirtį naršant.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad slapukai renka jūsų asmens duomenis ir seka jūsų elgesį svetainėje. Dėl šios priežasties verta pagalvoti, kokius slapukus leidžiate naudoti.

Socialinė inžinerija – tai bandymas manipuliuoti auka, kad ji elgtųsi nusikaltėliui palankiu būdu.

Nusikaltėlis išnaudoja žmogiškąsias savybes, tokias kaip smalsumas ar noras padėti kitiems.

Pavyzdžiui, žmonės gali būti manipuliuojami el. paštu, apeliuojant į skubą, naudojant priedangas ar apsimetant IT specialistu ir bandant priversti jus įdiegti programinę įrangą kompiuteriui valdyti.

Kitaip tariant, nusikaltėliai žino, ką reikia daryti, kad auka jais patikėtų.

Suklastota svetainė imituoja tikrą svetainę.

Tai svetainė, kuri atrodo kaip banko, internetinės parduotuvės ar kita jums pažįstama svetainė.

Tokios svetainės paprastai kuriamos siekiant pavogti informaciją, kurią jose įvedate. Tai gali būti, pavyzdžiui, prisijungimo arba banko duomenys.

Sukčiavimas vadovo vardu – tai sukčiavimas, kai nusikaltėlis apsimeta įmonės direktoriumi ar kitu autoritetingu asmeniu.

Taip siekiama priversti įmonės darbuotojus elgtis taip, kad tai būtų naudinga nusikaltėliui.

Daugeliu atvejų perimama generalinio direktoriaus (ar kito asmens) elektroninio pašto paskyra ir iš jos siunčiamos žinutės.

Pavyzdžiui, nusikaltėlis gali prašyti skubiai pervesti pinigus ar konfidencialią informaciją.

Sąmokslo teorija yra labai panaši į sudėtingą iliuziją, kai užkulisiuose tampoma už virvučių.

Iš esmės tai yra prielaida arba aiškinimas, kad įvykiai ar situacijos yra slaptų subjektų ar jėgų manipuliacijų pasekmė.

Šios teorijos dažnai kyla iš skepticizmo, autoritetingų naratyvų atmetimo ir įsitikinimo, kad esminės tiesos yra sąmoningai slepiamos nuo visuomenės.

Sąmokslo teorijų poveikis ir rimtumas gali būti labai įvairus – nuo nekenksmingų gandų iki potencialiai žalingų idėjų, galinčių sukrėsti visuomenę ar politiką.

Pavogęs tapatybę nusikaltėlis apsimeta kitu asmeniu.

Kitaip tariant, nusikaltėlis meluoja apie savo tikrąją tapatybę, dažniausiai siekdamas užsidirbti pinigų arba daryti didesnius nusikaltimus.

Tai daroma be leidimo naudojant aukos asmens duomenis ar kitą asmens tapatybės informaciją. Tokią informaciją nusikaltėlis galėjo gauti tiesiai iš aukos arba, pavyzdžiui, nutekėjus duomenims.

Tapatybės vagystės rizika yra didesnė, kai su asmens duomenimis elgiamasi neatsargiai.

Tinklas – tai interneto greitkelis.

Šis greitkelis nutiesiamas sujungus du ar daugiau įrenginių. Tinklas leidžia įrenginiams bendrauti tarpusavyje.

Tinklas padeda perkelti informaciją tarp įrenginių. Informacija tinkle keliauja belaidžiu būdu arba fiziniais kabeliais.

Tinklai gali būti maži, pavyzdžiui, namų ar biuro tinklas, arba dideli, kaip internetas.

Trojos arklys – tai užmaskuota kenkimo programinė įranga.

Ši kenkimo programinė įranga apsimeta, kad yra saugi. Jos tikslas – apgauti naudotoją, kad šis įsileistų ją į įrenginį.

Pavyzdžiui, Trojos arklys gali atrodyti kaip saugumo programa, naujinys ar nemokama programinė įranga.

Patekęs į įrenginį Trojos arklys tampa aktyvus ir gali, pavyzdžiui, pradėti iš įrenginio vogti informaciją, kaip antai slaptažodžius ar banko duomenis.

Trolis – tai skaitmeninio pasaulio trikdytojas.

Trolis yra tas, kuris sąmoningai kelia problemų ir skleidžia nesantaiką diskusijose. Paprastai jis tai daro skelbdamas užgaulų ar kontroversišką turinį, rašydamas menkinančius komentarus arba pradėdamas ginčus.

Trolis dažnai bando veikti nepastebėtas, maskuodamas savo ketinimus ir klaidindamas žmones.

Užkarda yra jūsų įrenginio sargas.

Tai programa arba įrenginys, leidžiantis arba blokuojantis visą srautą tarp jūsų įrenginio ir interneto, remiantis iš anksto nustatytomis taisyklėmis.

Užkarda taip pat blokuoja kenkėjišką duomenų srautą, kuris patenka į įrenginį arba išeina iš jo. Pavyzdžiui, ji gali užkirsti kelią kenkėjiškam srautui, kaip antai virusams ar kitoms grėsmėms, patekti į jūsų įrenginį arba siųsti įrenginio duomenis į internetą.

Tokiu būdu užkarda padeda apsaugoti įrenginį ir failus.

Užpakalinės durys yra tarsi slaptas praėjimas arba paslėptas raktas programinėje įrangoje, programoje ar techniniame įrenginyje, leidžiantis įsilaužėliui patekti į vidų.

Patekęs į vidų, įsilaužėlis gali valdyti įrenginį arba programinę įrangą.

Apie šį slaptą praėjimą įsilaužėlis gali jau žinoti arba jis gali jį rasti išnagrinėjęs įrenginio ar programinės įrangos veikimą.

VPN (angl. Virtual Private Network) yra virtualusis privatusis tinklas, panašus į saugų tunelį internete.

Jei nenaudojate VPN, pagrindiniai duomenys, pavyzdžiui, jūsų IP adresas ir lankomos svetainės, yra matomi kitiems interneto ryšio naudotojams. Įsivaizduokite tai kaip kelionę atviru keliu. Net ir naudojant užšifruotą turinį, dalis informacijos lieka prieinama stebėtojams.

VPN naudojimas yra tarsi privataus kelio, skirto tik jums, nutiesimas – jis sukuria uždarą ryšį tarp jūsų įrenginio ir adresato, su kuriuo bendraujate, pavyzdžiui, tam tikros svetainės ar biuro tinklo. Taip paslepiama visa informacija apie jūsų interneto ryšį.

Paprasčiau tariant, kai naudojate VPN, užuot tiesiogiai keliavę pagrindiniais interneto keliais, jūsų internetinis srautas keliauja aplinkiniais keliais ir pirmiausia eina per apsaugotą VPN paslaugų teikėjo serverio tunelį. Dėl to jūsų kelionė internetu yra privati ir saugi.

Vietinis belai̇dis tinklas – tai belaidis prieigos prie interneto būdas.

Vietinis belai̇dis tinklas naudoja radijo bangas, kad belaidžiu būdu perduotų informaciją iš įrenginių į internetą ir iš jo.

Kitaip tariant, tai yra technologija, leidžianti perduoti informaciją be tinklo kabelių.

Viliojimas (angl. baiting) – tai skaitmeninių spąstų dėjimas.

Kitaip tariant, nusikaltėlis įvairiais spąstais bando suvilioti savo auką daryti nusikaltėliui naudingus dalykus.

Pavyzdžiui, spąstai gali būti nemokama programinė įranga, kurioje yra kenkimo programų. Tai gali būti USB atmintinė, palikta ant stalo, kuri priklauso nusikaltėliui. Arba reklama, nukreipianti jus į kenkėjišką svetainę.

Tokiu būdu siekiama gauti prieigą prie aukos duomenų ar pinigų.

Įrėminimas – tai manipuliavimas tuo, kaip dalykai apibrėžiami ir suvokiami.

Informacijos įrėminimas yra susijęs su informacijos pateikimo būdu ir tai, kaip šis pateikimas daro įtaką žmonių suvokimui ir sprendimams.

Įrėminimo efektas atsiranda todėl, kad skirtingai pateikus tą pačią informaciją, ji gali būti skirtingai aiškinama: ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia?

Suprantant, kaip įrėminimas veikia, galima kritiškai vertinti informaciją ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Įsilaužėlis – tai asmuo, išnaudojantis skaitmeninio pasaulio silpnąsias vietas.

Įsilaužėlis gali, pavyzdžiui, ieškoti programinės įrangos riktų sistemoje, įrenginyje ar programoje.

Terminas „įsilaužėlis“ nenurodo, ar asmuo yra piktybiškas, ar ne. Jis yra neutralus. Viskas priklauso nuo to, ar toks asmuo turi leidimą įsilaužti, ar ne.

Etiškasis įsilaužėlis ieško silpnųjų vietų įmonėse, kad neleistų nusikaltėliams jomis pasinaudoti, o piktavaliai įsilaužėliai ieško silpnųjų vietų, kad galėtų jomis pasinaudoti ir pakenkti.

Įtakos operacijas galima prilyginti marionetes valdančiam lėlininkui.

Tai koordinuoti bandymai, dažnai tam tikrų vyriausybių ar organizacijų, manipuliuoti vietiniais ar tarptautiniais įvykiais, nuotaikomis ir rezultatais.

Tokios operacijos apima konkrečių naratyvų skleidimą, kartais pasitelkiant dezinformaciją ar propagandą, taip pat gali būti taikomos kitos strategijos, kuriomis siekiama paveikti visuomenės nuomonę ar sprendimų priėmimą.

Lygiai taip pat, kaip lėlininkas tampo už virvelių, kad lėlės atgytų, taip ir įtakos operacijos subtiliai traukia už informacijos virvelių, kad nukreiptų įvykius ar vertinimus taip, kad jie atitiktų konkretų tikslą.

Šifravimas – tai skaitomos informacijos vertimo į šifruotą kalbą procesas.

Kitaip tariant, šifravimas gali būti naudojamas informacijai, pavyzdžiui, tekstui ar vaizdams, paversti pašaliniams neįskaitoma informacija. Informacijos gavėjas gali suprasti neįskaitomą informaciją, nes jis turi dešifravimo raktą, kad informacija būtų suprantama.

Užšifruota informacija tampa neperskaitoma, net jei pašalinis asmuo turi prie jos prieigą. Taip užtikrinamas saugumas, pavyzdžiui, kai įvedate savo asmens duomenis į paslaugų sistemą arba kai paslaugų teikėjai saugo jūsų duomenis savo sistemose.

Šnipinėjimo programa – tai programinė įranga, kuri jus šnipinėja.

Ši programinė įranga vagia informaciją iš įrenginio ir siunčia ją nusikaltėliui.

Pavyzdžiui, šnipinėjimo programa gali registruoti klavišų paspaudimus, daryti ekrano kopijas ir netgi naudoti įrenginio kamerą.

Informaciją iš įrenginio renka daugelis programų, tačiau šnipinėjimo programos tai daro be leidimo.

Švaraus stalo politika yra tvarka, kurios laikomasi paliekant savo darbo stalą.

Tai reiškia, kad paliekant savo darbo vietą visa matoma informacija paslepiama, o įrenginiai užrakinami.

Ši praktika ypač svarbi darbo vietoje, kur paprastai būna kitų žmonių.

Tai daroma tam, kad kas nors kitas negalėtų pamatyti, pavyzdžiui, neskelbtinų dokumentų arba prieiti prie jūsų įrenginio, kai jūsų nėra.

„Juodasis tinklas“ yra tarsi internetinis „slaptas kambarys“, nematomas įprastoms naršyklėms ir paieškos sistemoms.

Šią slaptą interneto dalį gali atrakinti tik tam tikros naršyklės, tokios kaip „Tor“ (dažniausiai naudojama).

Nors „juodasis tinklas“ turi neteisėtos veiklos reputaciją, jis naudojamas ne tik jai. Jame taip pat vykdoma teisėta veikla. Jis veikia kaip saugus asmeninio bendravimo kanalas, padedantis užtikrinti didesnį privatumą internete ir apeiti nacionalinę cenzūrą. Daugelyje šalių prieiga prie „juodojo tinklo“ yra visiškai teisėta, tačiau naudojimasis juo dažnai kruopščiai tikrinamas.

„Juodasis tinklas“ yra dalis interneto, vadinamo giliuoju saitynu, kuriame užtikrinamas dar didesnis „slaptumas“.

Pagrindinis naršyklės „Tor“ tikslas yra padidinti privatumą internete ir paslėpti naudotojo tapatybę naršant.

Šią užduotį „Tor“ atlieka išradingai nukreipdama internetinį srautą per pasaulinių serverių labirintą ir pridėdama šifravimo sluoksnių. Dėl šio proceso, kai duomenys persiunčiami per visą pasaulį, stebėti skaitmeninį pėdsaką yra gana sudėtinga, nes jis yra labai išsklaidytas.

Pavadinimas „The Onion Router“ yra susijęs su šiuo daugiasluoksniu maršrutizavimo metodu, kuris prilyginamas svogūno sluoksnių lupimui.